Gal ir nelabai gerai atsimenu skaičius, bet gūdžiais L. Brežnevo sąstingio laikais mokykliniuose vadovėliuose buvo labai aiškiai pasakyta apie nenumaldomai senkančius iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) resursus. Apie 2020 metus jie turėjo pilnai išsekti ir žmonija atsidurti prie energetinės krizės slenksčio. Aišku, dėl visko buvo kalta iškastiniam kurui godi kapitalistinė visuomenė (angl. „carboniferous capitalism“). Be jokios abejonės, Sovietų Sąjunga tuo metu sparčiai vystė “žaliąją” socialistinę ekonomiką ir ypatingai didžiavosi tuo, jog vijosi ir lenkė JAV išgaudama tą patį iškastinį kurą.
Taigi 2020 metai atėjo, o išžvalgytos iškastinio kuro atsargos ne tik kad neišseko, bet netgi išaugo. Net ir per pastaruosius 20 metų, kai gyventojų skaičius bei jų energetiniai poreikiai, kuriuos vis dar didžiąją dalimi tenkina seniai mirusių augalų bei organizmų liekanos, beatodairiškai augo, naujausios technologijos leidžia atrasti ir pasiekti iškastinį kurą neįtikėtinose vietose. Pavyzdžiui, kompanija Shell Meksikos įlankoje 2016 metais pradėjo eksploatuoti telkinį, kurio gylis yra apie 8100 metrų žemiau jūros lygio (projektas Stones). Nuo naftą pumpuojančio laivo iki jūros dugno yra 2900 metrų ir dar 5200 metrų įsigręžta gilyn į Žemės plutą.
Būtina pabrėžti, jog resursai ir atsargos nėra tas pats. Atsargos yra tik ta resursų dalis, kurią įmanoma išgauti esamomis technologijomis ir kurią išgauti daugiau ar mažiau finansiškai apsimoka. Realūs resursai yra daug didesni nei žemiau pateikti skaičiai. Antra vertus resursai gali ir nedidėti, tačiau tobulėjant technologijoms vis didesnė jų dalis tampa pasiekiama. Taigi atsargos auga.
Žemiau pateikti duomenys yra paremti „Our world in data“ informacija. Nors absoliutūs skaičiai kituose šaltiniuose gali nežymiai skirtis, tačiau bendras vaizdas išlieka toks pat.
Pradėkime nuo gamtinių dujų. Išžvalgytos gamtinių dujų atsargos nuo 1999 iki 2018 metų išaugo 48 % iki 197 trln. m³. Lentelėje pateiktas dešimties šalių sąrašas 2018 metais disponavusių didžiausiomis atsargomis. Beveik pusė (48 %) jų sukaupta vos 3 valstybėse: Rusijoje, Irane ir Katare. 2019 metas išgauta apie 4 trln. m³ gamtinių dujų. Taigi turimų atsargų, išlaikant panašius vartojimo tempus, užteks 50 metų.
| Šalis |
Gamtinių dujų atsargos, trln. m³ |
||
|
1999 |
2018 |
Pokytis |
|
| Rusija |
32.95 |
38.04 |
+15% |
| Iranas |
23.61 |
32.02 |
+36% |
| Kataras |
11.55 |
24.68 |
+114% |
| Turkmėnija |
2.6 |
19.49 |
+649% |
| JAV |
4.54 |
12.87 |
+184% |
| Kinija |
1.38 |
6.36 |
+362% |
| Venesuela |
4.61 |
6.3 |
+37% |
| JAE |
5.85 |
5.94 |
+2% |
| Saudo Arabija |
5.84 |
5.89 |
<1% |
| Nigerija |
3.34 |
5.39 |
+62% |
| Pasaulis |
132.78 |
197.08 |
+48% |
Toliau pereikime prie naftos. Nuo 1999 iki 2018 metų naftos atsargos išaugo kiek mažiau (36 %) iki 1,74 trln. barelių (barelis – 159 litrai). Daugiau nei trečdalis viso pasaulio naftos atsargų yra Venesueloje ir Saudo Arabijoje. 2019 metais buvo išgauta apie 35 mlrd. barelių. Užteks 50 metų. Tas pats skaičius. Taigi energetinė krizė nusistumia į 2070 metus. Bet juk mes rasime dar daugiau!
| Šalis |
Naftos atsargos, mlrd. barelių |
||
|
1999 |
2018 |
Pokytis |
|
| Venesuela |
76.85 |
303.81 |
+295% |
| Saudo Arabija |
262.78 |
297.67 |
+13% |
| Kanada |
181.56 |
170.77 |
-6% |
| Iranas |
93.1 |
155.6 |
+67% |
| Irakas |
112.5 |
145.02 |
+29% |
| Rusija |
112.11 |
107.21 |
-4% |
| Kuveitas |
96.5 |
101.5 |
+5% |
| JAE |
97.8 |
97.8 |
0% |
| JAV |
29.67 |
68.89 |
+132% |
| Libija |
29.5 |
48.36 |
+64% |
| Pasaulis |
1280 |
1740 |
+36% |
Na, ir galų gale – anglis. Turtas, kurio turime daugiausiai. Mano naudota duomenų bazė pateikia tik 2019 metų duomenis, taigi 2019 m. globalios anglies atsargos siekė 1,07 trln. tonų. Čia geografija šiek tiek keičiasi. Didžiausias atsargas turi tos šalys, kurios ir yra godžiausios iškastiniam kurui. Tai didžiulis iššūkis sprendžiant klimato kaitos problemą, nes reikia turėti labai daug politinės valios nenaudoti nuosavų gan lengvai pasiekiamų energijos šaltinių. Vien JAV yra beveik ketvirtis visų globalių atsargų. Daug anglies ir Kinijoje bei Indijoje. 2019 metais buvo iškasta 7,92 mlrd. tonų anglies. Taigi turimų anglies atsargų užtektų 135 metams (jei gavybos tempai išliks tokie pat).
| Šalis |
Anglies atsargos, mlrd. tonų 2019 metais |
| JAV |
249,54 |
| Rusija |
162,17 |
| Australija |
149,08 |
| Kinija |
141,60 |
| Indija |
105,93 |
| Indonezija |
39,89 |
| Vokietija |
35,90 |
| Ukraina |
34,38 |
| Lenkija |
26,93 |
| Kazachija |
25,61 |
| Pasaulis |
1069,64 |
O dabar pereikime prie klimato kaitos. Klausimas: kokią dalį turimų atsargų mes galime sunaudoti? Merkatoriaus tyrimų instituto (Vokietija) duomenimis, norint neviršyti 2 °C ribos, žmonija, skaičiuojant nuo 2018 metų, neturėtų į atmosfera išmesti daugiau nei 1170 Gt CO2. Be abejo, šis skaičius nėra visiškai tikslus, be to, ir mano žemiau pateikti apskaičiavimai yra apytiksliai, tačiau bendram situacijos įvertinimui tiks.
Ne visos išgaunamos dujos, nafta ar anglis yra vienokiu ar kitokiu būdu yra deginamos. Todėl, remiantis dviejų JAV mokslininkų atliktu tyrimu, globalias naftos atsargas reiktų sumažinti 8,02 %, dujų – 1,7 1%, o anglies – 0,016 % (tiek jų šiuo metu panaudojama kitiems tikslams). Likusią dalį galima laikyti potencialiu antropogeninio CO2 šaltiniu.
Vėlgi pradėkime nuo dujų. Gamtinės dujos – tai dažniausiai metanas (apie 95 %) bei mažesnis kiekis etano. Vienas sudegintas kubinis metras gamtinių dujų pagamina apie 1,95 kg CO2. Pavertus turimas dujų atsargas į CO2, gautume apie 378 Gt.
Panaudojus vieną barelį naftos į atmosferą patenka apie 430 kg CO2. Nafta būna skirtinga, bet skaičiavimams naudojau tokią, kurios tankis – 870 kg/m³, o anglies kiekis – 85 %. Pavertus turimas naftos atsargas į anglies dioksidą gautume apie 688 Gt.
Na, ir galiausiai anglis. Anglies kiekis iškasamoje anglyje skiriasi. Nuo 60–70 % lignite (arba rusvojoje anglyje) iki 95 % antracite. Tarkime, jei anglies kiekis yra 70 %, tai 1 sudeginta tona pagamina apie 2,57 tonos CO2. Tada pavertus anglies atsargas į CO2 gautume apie 2749 Gt.
Bendra suma yra 3815 Gt. O tai yra 3,2 karto daugiau, nei mes galėtume išmesti (1170 Gt).
Verdiktas: du trečdaliai iškastinio kuro atsargų turėtų likti žemėje.
Ar jūs tikite tuo, kad tai įmanoma?