Šį kartą labai trumpas komentaras. Nelabai išmanau, kas tas bitkoinas, ką konkrečiai reikia padaryti, kad jį „iškastum“ ir kodėl šis daiktas turi vertę. Dar nelabai suprantu, kodėl žmonija turi naudoti milžiniškus energetinius, taip pat ir iškastinio kuro, resursus ir tokiu būdu teršti aplinką tam, kad sukurtų virtualų pinigą (paprasčiau juk nupiešti su Paint programėle). Nesuprantu, kodėl tuo metu, kai didžioji pasaulio dalis stengiasi pagaminti realius produktus su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis, kai kurių produktų (virtualių!!!) gamybai jos sunaudojama vis daugiau.
Remiantis Statista duomenimis 2020 m. kovą (pandemijos pradžioje) paskaičiuotos metinės Bitkoino ,,kasybai” skirtos elektros energijos sąnaudos siekė 77,78 TWh. Per trejus metus (nuo 2017 m. kovo) šis energijos kiekis išaugo 7,6 karto! Nyderlandų mokslininko A. de Vries paskaičiavimai rodo, kad šis skaičius yra dar didesnis ir siekia 87,1 TWh (2019 m. rugsėjis).
Ar tai daug? Paimkime Lietuvą (11,3 TWh) ir pridėkime Latviją bei Estiją (atitinkamai 6,9 ir 8,9 TWh). Dar pridėkime Baltarusiją (32,7 TWh) ir Airiją (27,2 TWh). Na, štai ir gauname 87 TWh. Būtent tiek elektros pasaulyje yra panaudojama bitkoinams „kasti“. Jei bitkoinas būtų valstybė, ji užimtų 36-ą vietą pasaulyje. Ir tai yra 0,37 % viso pasaulinio elektros energijos suvartojimo. Taigi vienas iš 270 kW yra panaudojamas šiam „svarbiam“ procesui vykdyti ir tikėtina, jog augant bitkoino kainai, šis skaičius tik didės.sugriuvusi
Bitkoinų gamybai palankios sąlygos yra pigi elektra, greitas internetas bei žema temperatūra (mažesnės išlaidos aušinimui). Todėl bitkoino ,,kasėjai“ renkasi šalis, kurios gali tai pasiūlyti. 2019 m. daugiausia (apie 65 %) bitkoinų ,,kasybos“ pajėgumų buvo sukaupta Kinijoje. Tikėtina, jog kaip reikiant užsikūrus Astravo AE, ką pasiūlyti turės ir Baltarusija.
Bitkoinų proponentai pasakys, jog daugiausiai bitkoinų ,,kasybai“ naudojama pigi atsinaujinanti perteklinė nakties energija. Iš dalies taip. Kinijoje nemaža dalis šiam tikslui sunaudojamos energijos yra hidroenergija. Tačiau tyrimai rodo, jog, nepaisant to, CO2 pėdsakas yra milžiniškas. Tuo labiau, kad ir naktinę atsinaujinančią energiją norint būtų galima panaudoti kitiems tikslams.
2019 m. paskelbtoje Vokietijos mokslininkų studijoje nurodoma, jog bitkoino CO2 pėdsakas siekia 22-23 mln. t. Nuo to laiko elektros energijos sąnaudos beveik padvigubėjo ir, jei laikytumėmės autorių prielaidos, jog 1 KWh elektros energijos, skirtos bitkoinų gamybai, generuoja 550 g CO2, tai straipsnelio pradžioje minėtas 87,1 TWh virsta 48 mln. t CO2. O tai yra kiek daugiau nei Estijos, Lietuvos bei Latvijos CO2 emisija kartu sudėjus (47 mln. t).
Pati bitkoino idėja mane žavi, bet, deja, tai tik virtualus pinigas, paliekantis realų purviną pėdsaką.