Doc. dr. Justas Kažys „Komunikacija ir veikla klimato krizės srityje: lyderiais gali tapti universitetai.“
Šios vasaros pradžioje VU informavo, kad naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.
Netrukus tuo buvo sėkmingai pasinaudota rinkodaros tikslais – žiniasklaidoje bei vaikštant miesto gatvėmis buvo galima pastebėti šią informaciją. Būti lyderiu (bent jau Lietuvoje) – sunki misija. Ji reiškia atsakomybę visose srityse, taip pat ir prieš gamtą, tvarų išteklių naudojimą, visuomenės sąmoningumo didinimą. Įdomu, kiek šis reitingas atsižvelgia į aplinkosauginius kriterijus, nes, mano nuomone, VU iki 400‑tosios vietos dar reikėtų lukterėti.
Mūsų gražusis Geomokslų instituto kiemas (M. K. Čiurlionio g. 21) vis dar perpildytas automobiliais. Leidimų įvažiuoti į teritoriją išduota tiek, kiek tik buvo prašoma (tiesa, galioja vieno automobilio asmeniui taisyklė, kas ne ypač gelbėja). Kitas dalykas, kurį atsimenu iš netolimos praeities, yra atliekų rūšiavimo ypatumai. Nors visuose VU komplekso aukštuose ir koridoriuose stovi patrauklaus dizaino rūšiavimui skirtos dėžės, visas jų turinys keliaudavo tiesai į bendrus (po rūšiavimo likusių atliekų) konteinerius. Priežastis banali, daugiau kaip pusantrų metų nebuvo sudaryta sutartis su šiukšles išvežančia įmone. Sunku įsivaizduoti valytojas, gabenančias šiukšles į kažkur toliau stovinčius rūšiavimo konteinerius, ar studentus ir darbuotojus besikraunančius rūšiuojamas šiukšles atgal į savo krepšius, tačiau sudaryta „rūšiavimo iliuzija“ net neleido pasinaudoti šia, kad ir ypač menka, galimybe!
Kita abejonė dėl tokio aukšto VU įvertinimo siejasi su tuo, kad mūsų universitetas neruošia įvairių rūšių klimato krizės specialistų. Kai tik su kolegomis, daugiau kaip prieš 15 metų, pradėjau dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose klimato kaitos tyrimuose, atrodė, kad mano tyrimai apsiribos orų ir vandens sistemų analize. Tačiau greit paaiškėjo, kad reikia gaudytis klimato teisėje, politikoje, ekonomikoje, komunikacijoje. Viena vertus, tai buvo labai įdomi patirtis: iki šiol dalyvaudamas skirtinguose projektuose nuolat išmokstu kažko naujo ir galiu tobulėti įvairiose srityse. Kita vertus, nedidelė žmonių grupė negali patenkinti vis augančio ir vis skirtingesnio klimato kaitos specialistų poreikio Lietuvoje. Nors situacija pradeda gerėti, Lietuvoje vis dar trūksta į klimato kaitą ir aplinkosaugą orientuotą išsilavinimą turinčių žmonių, galinčių dirbti įvairiose srityse valstybiniame ar privačiame sektoriuose.
Anaiptol neteigiu, kad klimato kaitą tyrinėja ir jos mokoma tik VU, labai džiaugiuosi, kad prie to prisideda Gamtos tyrimų centras bei Kauno Technologijos, Klaipėdos, Vilnius Tech, Vytauto Didžiojo universitetai. Tačiau vis dar pastebimas didelis specialistų politikoje, teisėje, ekonomikoje, žurnalistikoje trūkumas, o ateityje jų poreikis tik augs. Didžioji dalis specialistų Lietuvoje yra arba savamoksliai, arba išsilavinimą įgiję užsienyje. Pavyzdžiui, tinklalaidės „Išpakuota“ žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė sėkmingai apgynė magistro darbą apie aplinkosaugos žurnalistiką (mokslo žurnalistikos dalis), tačiau net ir bendros mokslo žurnalistikos nėra mokoma Lietuvoje.
Daugiau minčių (pateiktų švelnesniu tonu) apie VU galimybę tapti lyderiu ir klimato krizės komunikaciją ir informaciją Lietuvoje skaitykite VU žurnalo 2021 m. rudens numeryje.