Šią žiemą vykdytoje VU hidrologijos ir klimatologijos katedros magistrantės visuomenės apklausoje, buvo nustatyta, kad respondentai klimato kaitą mato kaip didžiausią globalią problemą, kurią būtina spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad net jauni respondentai pažymėjo pastebintys klimato pokyčių savo aplinkoje, tampa aišku, kad klimato kaita yra opi problema, vienaip ar kitaip paveikianti gamtą ir žmones. Tad automatiškai kyla klausimas – jeigu problema tokia opi, kas atsakingas už šios problemos sprendimą?
Norint atsakyti į šį klausimą, būtina nustatyti problemos priežastis. Diskusijos ir ginčai apie tai, ar šiuolaikinė klimato kaita yra sukelta žmonių ūkinės veiklos, aprimo, priėjus bendros išvados – taip, žmonės didele dalimi prisidėjo prie klimato pokyčių. Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis akivaizdžiai matosi, kad kasdienių pasirinkimų sritys sudaro didelę dalį šios problemos, t.y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą į atmosferą. Tačiau kas iš tiesų atsakingas, kiek ŠESD išskiriama į atmosferą ir kaip galima paspartinti šios problemos sprendimų įgyvendinimą?
Šioje vietoje svarbu suprasti, jog viskas pasaulyje yra tarpusavyje susiję. Niekas neegzistuoja izoliacijoje, tad į kaltininkų sąrašą patenka kiekvienas. Pradėkime nuo pradžių: šiuolaikinė vakarietiška visuomenė yra varoma dvejais pagrindiniais įrankiais – demokratija ir rinkos ekonomika. Abu šie veiksniai turi vieną bendrą charakteristiką – laisvę rinktis. Demokratinę valdymo formą turinčių valstybių gyventojai laisvų rinkimų metu nusprendžia, kokie kvalifikuoti politikos atstovai reprezentuos jų vertybes, pažiūras ir viziją ateinančios kadencijos laikotarpiui. Gyvendami pagal monetarinę sistemą, kurią pagrinde lemia rinkos ekonomikos paklausos ir pasiūlos balansas, šių valstybių piliečiai įgauna dar vieną balsavimo laisvę, kurią vykdo kur kas dažniau, nei kartą per keturis metus. Tai balsavimas uždirbant ir išleidžiant pinigus atgal į rinką. Kitaip tariant, tai pirkėjų laisvė savo pasirinkimais nulemti rinkos ekonomikos paklausos dalį. Tiek daug laisvės nulemti bendrą visuomenės, o globalizacijos dėka net ir pasaulio, veidą, žmonija iki šiol dar neturėjo. Turbūt tampa ne nuostabu, kad su didžiule laisve, ateina ir didžiulė atsakomybė. Visuomenės nariai, mėgaudamiesi laisve, bet neprisiimdami atsakomybės, dalinai lemia globalių problemų aštrinimą labiau nei sprendimų taikymą.
Tai kas visgi kaltas? Trumpai tariant – visi. Pavieniai individai yra glaudžiai susiję su politikais ir verslininkais, kurie dažniausiai yra kaltinami dėl globalių problemų, tame tarpe ir klimato kaitos. Tačiau verta prisiminti, kad politikų ir verslininkų veiklą didele dalimi nulemia ne kas kita, o kaip tie patys pavieniai individai, kiekvieną dieną priimantys sprendimų.
Šį ryšį geriausia iliustruoti trikampiu, kuriame visi kampai tarpusavyje susiję. Jau minėtos demokratijos principais paremtų rinkimų metu, pavieniai individai įgauna politinę galią nulemti, kas už juos priims valstybei ir jiems patiems svarbių sprendimų. Neįkainojama balsą piliečiai atiduoda už jų pažiūras geriausiai atspindintį žmogų, tikėdamiesi, kad šis ne tik gražiai kalbės, bet ir deramai veiks. Kaip rodo praktika, kartais kalbėti lengviau, nei daryti, todėl nusivylimas gali būti neišvengiamas. Prarasdami pasitikėjimą deleguotais politikos atstovais, pavieniai individai vis vien išlaiko stiprias savo balsavimo galias, kiekvieną dieną savanoriškai dalyvaudami monetarinės sistemos žaidime. Politikams, nepriėmus palankių, norimų sprendimų, pažabojančių rinką klimato kaitos sprendimų link, individai turi galią tiesiog finansiškai nebepalaikyti įmonių, kurios, jų manymu, prisideda prie problemos aštrinimo, o ne švelninimo. Išleidžiamais pinigais nubalsuodami už savo vertybes, individai sukuria naują rinkos ekonomikos pasiūlos ir paklausos balansą. Žinoma, šį procesą kur kas stipriau paspartintų visų trijų trikampio dalyvių tarpusavio bendradarbiavimas, kuomet politikai reglamentais apriboja klimato kaitą spartinančias ir palaiko klimato kaitą švelninančias veiklas. Tuo tarpu pavieniai individai tiesiogiai nukreipia veiklų finansavimą sprendimų link, nuspręsdami atsisakyti žalingų veiklų palaikymo, bei rinkdami politikos atstovus, ne žodžiais, o asmeninėmis vertybėmis kalbančius už aiškias gyvenimo gaires globalių problemų sprendimo link. Be to, minėtos apklausos respondentai būtent šias tris sritis išskyrė kaip turinčias didžiausią potencialą spręsti problemą. Visi kiti tik džiugiai gali prisidėti, tačiau didžiausių rezultatų sulaukiama, kai pavieniai individai, verslo bei politikos atstovai siekia tų pačių tikslų – tvaraus balanso tarp žmonių poreikių ir gamtos pajėgumų.
Tad ką daryti supratus šį tarpusavio priklausomybės ryšį? Visų pirmiausia – domėtis. Atpažinus ir išrinkus didžiausius klimato kaitą lemiančius veiksnius, kasdienių pasirinkimų kryptys tampa aiškesnės. Ką daryti nustačius kryptis? Prisiminti turimą laisvę ir galią nulemti kas, kur ir kada bus išrinktas ir finansuotas. O tolimesni kasdieniai žingsniai ir gairės gali būti ateities straipsnių temomis.