Miglė Girdauskaitė „Kaip meditacinės praktikos gali padėti klimato veiksmų srityje?“
Jau daugel metų teigiama kad, klimato krizės neįmanoma išspręsti pavieniui, būtinas visų mūsų (plačiąją prasme) įsitraukimas. Kaip rašė mano kolegė klimatosaugininkė Gintarė Klimienė: „Tai kas visgi kaltas? Trumpai tariant – visi. Pavieniai individai yra glaudžiai susiję su politikais ir verslininkais, kurie dažniausiai yra kaltinami dėl globalių problemų, tame tarpe ir klimato kaitos. Tačiau verta prisiminti, kad politikų ir verslininkų veiklą didele dalimi nulemia ne kas kita, o kaip tie patys pavieniai individai, kiekvieną dieną priimantys sprendimų.“ Youtube kanale „Taikausi prie pokyčių“ Gintarė būtent ir akcentuoja individualių veiksmų svarbą buityje, energijos vartojime, mityboje ir kitose srityse bei ragina kiekvienam iš mūsų mesti sau klimato iššūkį. Įdomu, kiek iš mūsų yra pasiryžę tokiems pokyčiams. Apie žmonijos nenorą keistis, rašiau dar 2021 m., nagrinėdamas prisitaikymo prie klimato kaitos temą: „…jei mes norime, kad dabartinis pasaulis liktų nepakitęs (arba pasikeistų kuo mažiau) turime keistis patys (mąstyme, elgsenoje)“.
Tačiau, kas gi labiausiai kaltas dėl klimato krizės ir turi prisiimti didžiausią atsakomybę už kovą su klimato kaita? Remiantis naujausia (2023) ES „Specialusis Eurobarometras 538: klimato kaita“ apklausos suvestine Lietuvai, tradiciškai, būtent šalies valdžiai (57%) bei verslui (56%) užkraunama didžiausia atsakomybė, o asmeniniams veiksmams – mažiausia (37%). Sutikčiau, kad už valdžios bei verslo institucijų stovi tie patys žmonės, kurie ir galėtų pradėti taikytis prie pokyčių. Tačiau nesutinku, kad „išorinis“ pokytis gali išjudinti veiksmus klimato srityje. Jau dabar daugelis valdžios atstovų pasisako už klimato kaitos sprendimus, nes taip „reikia“ elgtis oficialioje aplinkoje ar taip nurodo ES nutartys. Nemaža dalis imasi tam tikrų „išorinių“ pokyčių dėl to, kad dabar taip madinga: tai daro kaimynas ar tai tampa asmeninio įvaizdžio dalis. Dar kiti, ypač verslo atstovai, priima „išorinius“ sprendimus nes gerai geba skaičiuoti ir įžvelgia ekonominę naudą. Visoje toje asmenių prisitaikymų įvairovėje, pasigendu „vidinių“ pokyčių komponento. Lundo universiteto ataskaitoje „Reconnection: Meeting the Climate Crisis Inside Out“, skirtoje „vidinių“ žmogiškųjų resursų svarbai klimato krizės akivaizdoje, teigiama: „Pasaulis nesugeba įgyvendinti tokio greičio, masto ir gylio sprendimų, kurių reikia norint prasmingai spręsti klimato kaitos problemą …šis rimtas trūkumas kyla iš tos pačios patologijos, kuri skatina krizę: sąmoningo ryšio su savimi, su kitais ir pasauliu, kuriuo dalinamės, stoka.“ Tad kaip pasiekti „vidinių“ pokyčių savo mąstysenoje, elgsenoje ar požiūryje?
Galimas pavyzdys (jis pateiktas ir VU žurnalo „Spectrum“ straipsnyje) yra jau nuo 2013 m. JK Bendruomenių Rūmų ir Lordų rūmų įvairių partijų atstovams rengiami kursai, taikant dėmesingu įsąmoninimu pagrįstą kognityvinės terapijos (MBCT – Mindfulness-Based Cognitive Therapy) metodą. Kaip teigia Otto Simonsson ir kolegos (2023) ištyrę mokymų poveikį politikams, dėmesingas įsisąmoninimas (toliau tekste naudosiu mindfulness terminą) gali būti naudingas tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu asmenims, dirbantiems politiniame kontekste, o tai gali būti pagrindas vyriausybėms pristatyti dėmesingumu mindfulness pagrįstas programas politikams. Tyrimo metu buvo plėtojamos dvi pagrindinės temos, susijusios su mindfulness ugdymo patirtimi politikoje: (1) mindfulness metodai, sprendžiantys tam tikrus politinio darbo iššūkius, ir (2) mindfulness sesijos ir grupės dinamika. Apibendrinant, mokymai padėjo politikams geriau susidoroti su politinio darbo poreikiais ir įtampomis, atkurti ryšį su savimi ir būti labiau pagrįstiems ir, ypač kai mokoma grupėje, geriau susieti su kitais politikais ir jų požiūriu labiau humaniškais ir konstruktyviais būdas. Kitame tyrime, konkrečiau siejančiame politiką ir klimato veiksmų perspektyvas Wamsler & Bristow (2022) pabrėžia, kad sisteminga mindfulness integracija į politikos formavimą yra esminis veiksnys siekiant pagerinti atsparumą klimato kaitai ir reagavimą į klimato kaitą individualiame, kolektyviniame, organizaciniame ir sistemos lygmenyse.
Kitas pavyzdys, kaip vidinių įgūdžių tobulinimas gali prisidėti prie tinkamesnių politinių sprendimų ir geresnio pasaulio vizijos įgyvendinimo yra individualaus vystymosi tikslų (IDG, Sustainable Development Goals) iniciatyva. Pasaulyje turime daug neišspręstų problemų, tą liudija net 17 JT nustatytų darnaus vystymosi tikslų (SDG, Sustainable Development Goals), bet pažanga nevyksta pakankamai greitai. Dabartinėms strategijoms iš esmės trūksta aiškaus supratimo apie tai, kokius gebėjimus, savybes ar įgūdžius turime išsiugdyti tarp asmenų, grupių ir organizacijų, kurios atlieka esminį vaidmenį siekiant SDG įgyvendinimo. Be esminių žmogiškųjų vertybių ir lyderystės gebėjimų pasikeitimo, išoriniai mūsų pasaulinių iššūkių sprendimai gali būti riboti, per lėti arba trumpalaikiai. Laimei, vidinius gebėjimus, kurių mums reikia, kad papildytume ir paspartintume išorinius metodus, galima sukurti. Tai buvo IDG iniciatyvos atspirties taškas. Pirmą kartą IDG iniciatyva buvo pristatyta MindShift Digital konferencijoje, vykusioje 2020 m. balandžio mėn. Stokholmo ekonomikos mokykloje. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. IDG iniciatyvoje dalyvauja 9 organizacijos, daugiausia iš Švedijos, atstovaujančios įvarius tvaraus verslo ir akademinius centrus, tarp jų Lundo universitetas, Stokholmo universitetas, Harvardo universitetas.
Taigi, jeigu valdžios ir verslo atstovai sistemingai ir kryptingai dalyvautų meditacinėse praktikose ar tobulintų savo IDG įgūdžius, tai leistų jiems labiau susitapatinti su klimato krizės iššūkiais, o tai kartu pastūmėtų likusią visuomenės dalį imtis konkrečių veiksmų. Žinoma, nebūtina laukti valdžios malonės, įvairias kontempliacines ir mindfulness praktikas bei principus kiekvienas VU bendruomenės narys jau dabar gali taikyti kasdienėse savo veiklose: studijų procese, moksliniame ir administraciniame darbe bei kitur.
Užbaigti noriu Christine Wamsler Kontempliatyvios tvarios ateities programos Lundo universiteto tvarumo studijų centre vadovės, žodžiais:
„Gilindamiesi į tylą galime pastebėti, kad keliai į tvarią individo, kolektyvo ir planetos gerovę yra glaudžiai tarpusavyje susiję.”
Plačiau apie meditacijos ir klimato veiksmų ryšius skaitykite Miglė Girdauskaitės straipsnyje VU žurnalo „Spectrum“ 2024 m. pavasario numeryje 39.