VU Klimato kaitos grupė
Jau daug metų Lietuvoje svarstoma kokiu būdu apmokestinti automobilius ir jų taršą. Nuo praėjusių metų taikomas automobilių registracijos mokestis, kuris diferencijuojamas pagal kuro rūšį bei CO2 emisiją. Ruošiamas naujas dokumentas, kuriuo lyg ir ruošiamasi įteisinti kasmetinį automobilių taršos mokestį (gal aš klystu?!), tačiau kol kas jo gairės yra ne itin aiškios. Vis dėlto, dažniausiai su nacionaline klimato kaitos politika siejamas skaityti toliau…
Labai dažnai kalbant apie šiltnamio dujų emisijas tenka išgirsti klausimą: kas daugiausiai prisideda prie to, jog anglies dioksido koncentracija atmosferoje auga? Beveik neabejoju, jog klausėjas tikisi išgirsti valstybių pavadinimus – Kinija ir JAV. Tačiau tikrasis atsakymas nėra toks paprastas. Kaltinti Kiniją, tai tas pats kas kaltinti kaimyną, iš kurio perki plytas savo dvaro statybai, kad iš jo plytų degimo fabrikėlio skaityti toliau…
Praėjusį kartą rašiau apie tai, kiek žmonija išmeta šiltnamio dujų ir kaip jos skaičiuojamos. Šį kartą dar vienas kupinas skaičių straipsnis apie tai, kur tos dujos dedasi. Aptarsime kitą anglies dioksido atmosferoje biudžeto dalį – išlaidas. Jaučiu silpnybę skaičiams ir man visada rūpi išsiaiškinti, kodėl jie gaunasi tokie, o ne kitokie. Jeigu skaičiai Jus varo į neviltį, tai toliau neskaitykite. skaityti toliau…
Šį kartą labai trumpas komentaras. Nelabai išmanau, kas tas bitkoinas, ką konkrečiai reikia padaryti, kad jį „iškastum“ ir kodėl šis daiktas turi vertę. Dar nelabai suprantu, kodėl žmonija turi naudoti milžiniškus energetinius, taip pat ir iškastinio kuro, resursus ir tokiu būdu teršti aplinką tam, kad sukurtų virtualų pinigą (paprasčiau juk nupiešti su Paint programėle). Nesuprantu, kodėl tuo metu, kai didžioji skaityti toliau…
Gal ir nelabai gerai atsimenu skaičius, bet gūdžiais L. Brežnevo sąstingio laikais mokykliniuose vadovėliuose buvo labai aiškiai pasakyta apie nenumaldomai senkančius iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) resursus. Apie 2020 metus jie turėjo pilnai išsekti ir žmonija atsidurti prie energetinės krizės slenksčio. Aišku, dėl visko buvo kalta iškastiniam kurui godi kapitalistinė visuomenė (angl. „carboniferous capitalism“). Be jokios abejonės, Sovietų Sąjunga tuo skaityti toliau…
Nors tuo, kad klimatas keičiasi, abejoja retas, tačiau kartas nuo karto kas nors „autoritetingai“ pareiškia, jog jis žinantis, kad žmogus klimato neveikia, o didžiausią įtaką daro Saulė ir jos skleidžiamos energijos svyravimai. Ir, kad tuoj tuoj Saulė pradės šviesti silpniau ir baigsis ta visa nesąmonė. Beveik niekad nėra nurodomas tokių žinių šaltinis. Šiame mažyčiame straipsnelyje norėčiau aptarti šį klausimą. Be skaityti toliau…
Daugelį kartų kalbėdamas apie klimato kaitą sulaukiau klausimo apie 2 °C globalios oro temperatūros pokyčio ribą ir būtinybę siekti neviršyti jos. Kodėl ši riba mums tokia svarbi ir kodėl būtent ji. Atsakymas yra gana paprastas: 2 °C yra politinis skaičius ir nėra pagrįstas jokiais rimtais moksliniais skaičiavimais, kurie parodytų, jog pasiekus šią ribą įvyks kažkoks katastrofinis lūžis, kuris neįvyktų globaliai skaityti toliau…
Labai dažnai iliustruojant šiltnamio dujų išmetimus yra pateikiamas šis kasmet atnaujinamas Global Carbon Project grafikas. Remiantis juo, po rekordinių anglies dioksido išmetimų pasiektų 2018 ir 2019 metais, tikėtina, jog 2020 metais CO2 emisija sumažės 6,7%. Ko gero taip ir turėtų atrodyti kreivė, jei šalys būtų pradėjusios iš esmės mažinti ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją. Deja, čia COVID-19 padirbėjo už skaityti toliau…
Remiantis NOAA (National Oceanic and Atmospheric Administration, JAV) spalio mėnesio globali oro temperatūra buvo 0,85 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (1901-2000). Šilčiausių spalio mėnesių (nuo 1880 metų) sąraše 2020 metai užima ketvirtą vietą. Pats šilčiausias spalis buvo 2015 metais (+1,03 °C). Stipriausios teigiamos anomalijos fiksuotos poliarinėse Sibiro srityse bei Rytų Europoje. Stipriausios neigiamos anomalijos – Didžiosiose Šiaurės Amerikos lygumose. Dėl skaityti toliau…