VU Klimato kaitos grupė
Miglė Girdauskaitė „Kaip meditacinės praktikos gali padėti klimato veiksmų srityje?“ Jau daugel metų teigiama kad, klimato krizės neįmanoma išspręsti pavieniui, būtinas visų mūsų (plačiąją prasme) įsitraukimas. Kaip rašė mano kolegė klimatosaugininkė Gintarė Klimienė: „Tai kas visgi kaltas? Trumpai tariant – visi. Pavieniai individai yra glaudžiai susiję su politikais ir verslininkais, kurie dažniausiai yra kaltinami dėl globalių problemų, tame tarpe ir skaityti toliau…
Niekada negalvojau, kad sukursiu eiliuotą kurinį klimato krizės tema. Tačiau kolegė Dalia pasiūlė pasidomėti organizacijos „We Are Museums“ projektu 4K: Klimato Kaita Kalba Kūriniais. Nukeliavau į Nacionalinę Dailės Galeriją ir pasikalbėjęs su projekto kuratore, likau vienas daugybės žymių lietuvių meno klasikų apsuptyje… Staiga, vienoje iš salių pamačiau tai ko reikėjo – Leopoldo Surgailio tapybos darbą „Rūpintojėlis“ (1970). Deja, projektas taip skaityti toliau…
According to Maslow’s (1943) hierarchy of needs, physiological and safety needs are the basics for every human being. Physiological needs include air, heat, clothes, hygiene, light, water, urination, food, excretion, shelter, and sleep. Only then they are reached, and we can seek others (related to our project ideas), including artistic inclusivity and creativity, connectivity to nature and environment, social actualization skaityti toliau…
Šį tekstą pradėjau ruošti dar prieš pasirodant straipsniui apie universitetų (tame tarpe ir mūsų) klimato krizės edukacinį potencialą žurnale „Spectrum“ . Jį paskatino Walter Leal Filho ir kolegų (2019) mokslinė publikacija apie klimato skeptiškumo paplitimą universitetuose pasauliniu lygmeniu. Kilo daug minčių apie galimą universitetų lyderystę, edukacijos svarbą visų lygių mokyklose ir priežastis skatinančias/trukdančias tikslams pasiekti. Naiviai bandžiau peržiūrėti ir apžvelgti kuo skaityti toliau…
Doc. dr. Justas Kažys „Komunikacija ir veikla klimato krizės srityje: lyderiais gali tapti universitetai.“ Šios vasaros pradžioje VU informavo, kad naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą. Netrukus tuo buvo sėkmingai pasinaudota rinkodaros tikslais – žiniasklaidoje bei vaikštant miesto gatvėmis buvo galima pastebėti šią informaciją. Būti lyderiu (bent jau skaityti toliau…
Jau daug metų Lietuvoje svarstoma kokiu būdu apmokestinti automobilius ir jų taršą. Nuo praėjusių metų taikomas automobilių registracijos mokestis, kuris diferencijuojamas pagal kuro rūšį bei CO2 emisiją. Ruošiamas naujas dokumentas, kuriuo lyg ir ruošiamasi įteisinti kasmetinį automobilių taršos mokestį (gal aš klystu?!), tačiau kol kas jo gairės yra ne itin aiškios. Vis dėlto, dažniausiai su nacionaline klimato kaitos politika siejamas skaityti toliau…
Ilgai galvojau, kaip pavaizduoti prisitaikymo prie klimato kaitos (PKK) procesą pasitelkiant paprastą pavyzdį. Visai atsitiktinai, šiemet, bebraidant po mums nebeįprastas pusnis, sugalvojau analogiją su sniegu. Jeigu snygį prilygintume klimato kaitai, o susidariusias pusnis jos pasekmėms, tai prisitaikymu galima būtų vadinti pramintą takelį jose. Jeigu tik pradėjus snigti, kuris nors pramina takelį, jį pakartoja dar ir dar vienas, brautis per sniegą skaityti toliau…
Sveikinimai darbotvarkės rengėjams. Iš esmės tai geras ir ambicingas planas, kurio įgyvendinimui reiks bendro įvairių valstybės sektorių, savivaldų bei visuomenės sutarimo ir bendradarbiavimo. Vis dėl to, mūsų manymų, kai kurios plano dalys dar neturi konkrečių tikslų ir turėtų būti persvarstytos. Darbotvarkėje beveik nekalbama apie Lietuvą kaip savarankišką Klimato kaitos politiką vykdančią valstybę. Tai lyg ir parodo, jog iniciatyvų nacionaliniu mastu skaityti toliau…
Diskusijų nebekelia mintis, kad antropogeninių veiksnių įtaka klimatui tik stiprėja. Kaltiname išmetamųjų dujų kiekius atmosferoje, aplinkos taršą, besaikį vartojimą, tačiau ar susimąstome, kaip visų pirmiausia atsidūrėme tokioje padėtyje ir kaip efektyviausiai ją spręsti? Būdama jaunosios kartos atstovė vis pagalvoju, kad man gimus planetoje jau buvo 5,5 mlrd. žmonių, o šiandien gimę vaikai tampa dar vienu planetos gyventoju iš čia jau skaityti toliau…
Labai dažnai kalbant apie šiltnamio dujų emisijas tenka išgirsti klausimą: kas daugiausiai prisideda prie to, jog anglies dioksido koncentracija atmosferoje auga? Beveik neabejoju, jog klausėjas tikisi išgirsti valstybių pavadinimus – Kinija ir JAV. Tačiau tikrasis atsakymas nėra toks paprastas. Kaltinti Kiniją, tai tas pats kas kaltinti kaimyną, iš kurio perki plytas savo dvaro statybai, kad iš jo plytų degimo fabrikėlio skaityti toliau…