VU Klimato kaitos grupė
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas (kur ir kaip) tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Pirmoje šio straipsnio dalyje mėginau pasamprotauti koks žmonių skaičius realiai supranta ir veikia klimato krizės akivaizdoje, deja, skaičiai nepasirodė itin džiuginantys. Dabar, noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl visuomenė nėra pakankamai aktyvi, dėl to, norom skaityti toliau…
Klimatologijoje yra naudojamas terminas “klimato norma”, kuris apibūdina 30 metų laikotarpio vidutinius orus šalyje arba regione. Pagal 2015 m. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) rekomendacijas klimato normos dabar yra atnaujinamos kas 10 metų tam, kad jos kuo geriau atspindėtų realias orų sąlygas. Šis rodiklis padeda palyginti klimato sąlygas skirtingose pasaulio vietose ir tiksliau aprašo dabartines orų sąlygas, tačiau kartu įteisina klimato skaityti toliau…
Šį kartą labai trumpas komentaras. Nelabai išmanau, kas tas bitkoinas, ką konkrečiai reikia padaryti, kad jį „iškastum“ ir kodėl šis daiktas turi vertę. Dar nelabai suprantu, kodėl žmonija turi naudoti milžiniškus energetinius, taip pat ir iškastinio kuro, resursus ir tokiu būdu teršti aplinką tam, kad sukurtų virtualų pinigą (paprasčiau juk nupiešti su Paint programėle). Nesuprantu, kodėl tuo metu, kai didžioji skaityti toliau…
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Vieną, iš vertų dėmesio, originaliau sprendžiančių šiuos klausimus apklausų, EPCC (angl. – European Perceptions of Climate Change) jau esu aptaręs savo rašiniuose apie europietišką klimato kaitos suvokimą ir efektyvesnį visuomenės įsitraukimą. Dabar noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl skaityti toliau…
Šią žiemą vykdytoje VU hidrologijos ir klimatologijos katedros magistrantės visuomenės apklausoje, buvo nustatyta, kad respondentai klimato kaitą mato kaip didžiausią globalią problemą, kurią būtina spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad net jauni respondentai pažymėjo pastebintys klimato pokyčių savo aplinkoje, tampa aišku, kad klimato kaita yra opi problema, vienaip ar kitaip paveikianti gamtą ir žmones. Tad automatiškai kyla klausimas – jeigu problema skaityti toliau…
ES vadovų taryboje priimtas sprendimas didinti Europos klimato kaitos tikslus ir sutarta atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis iki 2030 m. sumažinti ne 40 % o 55 % (lyginant su 1990 m.). Tai labai džiugu, nes prieš tai šitam sprendimui priešinosi Lenkija, Vengrija ir Čekija. Padidėjusios ES klimato ambicijos taip pat reiškia, kad turi didėti ir Lietuvos tikslai. Pagal anksčiau skaityti toliau…
Vakar JAV oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Šiaip D. Trumpas paskelbė pasitraukimą jau prieš 3 metus, bet sprendimas teisiškai įsigaliojo nuo vakar. Ir tai yra vienintelė tokia pasaulio valstybė. Dabar skaičiuojami paskutiniai JAV prezidento rinkimų balsai. Jei prezidentauti liks save laimėtoju jau pasiskelbęs D. Trumpas, tuomet JAV ir toliau neprisiims jokių klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų. Jei bus išrinktas skaityti toliau…