VU Klimato kaitos grupė
Praėjusį kartą rašiau apie tai, kiek žmonija išmeta šiltnamio dujų ir kaip jos skaičiuojamos. Šį kartą dar vienas kupinas skaičių straipsnis apie tai, kur tos dujos dedasi. Aptarsime kitą anglies dioksido atmosferoje biudžeto dalį – išlaidas. Jaučiu silpnybę skaičiams ir man visada rūpi išsiaiškinti, kodėl jie gaunasi tokie, o ne kitokie. Jeigu skaičiai Jus varo į neviltį, tai toliau neskaitykite. skaityti toliau…
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas (kur ir kaip) tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Pirmoje šio straipsnio dalyje mėginau pasamprotauti koks žmonių skaičius realiai supranta ir veikia klimato krizės akivaizdoje, deja, skaičiai nepasirodė itin džiuginantys. Dabar, noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl visuomenė nėra pakankamai aktyvi, dėl to, norom skaityti toliau…
Klimatologijoje yra naudojamas terminas “klimato norma”, kuris apibūdina 30 metų laikotarpio vidutinius orus šalyje arba regione. Pagal 2015 m. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) rekomendacijas klimato normos dabar yra atnaujinamos kas 10 metų tam, kad jos kuo geriau atspindėtų realias orų sąlygas. Šis rodiklis padeda palyginti klimato sąlygas skirtingose pasaulio vietose ir tiksliau aprašo dabartines orų sąlygas, tačiau kartu įteisina klimato skaityti toliau…
Šį kartą labai trumpas komentaras. Nelabai išmanau, kas tas bitkoinas, ką konkrečiai reikia padaryti, kad jį „iškastum“ ir kodėl šis daiktas turi vertę. Dar nelabai suprantu, kodėl žmonija turi naudoti milžiniškus energetinius, taip pat ir iškastinio kuro, resursus ir tokiu būdu teršti aplinką tam, kad sukurtų virtualų pinigą (paprasčiau juk nupiešti su Paint programėle). Nesuprantu, kodėl tuo metu, kai didžioji skaityti toliau…
Gal ir nelabai gerai atsimenu skaičius, bet gūdžiais L. Brežnevo sąstingio laikais mokykliniuose vadovėliuose buvo labai aiškiai pasakyta apie nenumaldomai senkančius iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) resursus. Apie 2020 metus jie turėjo pilnai išsekti ir žmonija atsidurti prie energetinės krizės slenksčio. Aišku, dėl visko buvo kalta iškastiniam kurui godi kapitalistinė visuomenė (angl. „carboniferous capitalism“). Be jokios abejonės, Sovietų Sąjunga tuo skaityti toliau…
Pastaruoju metu apie klimato kaitą klausia kas tik netingi. Įvairiausių apklausų skaičius nuolat auga, tačiau jų duomenų interpretacijoje paliekama daug nežinomųjų. Vieną, iš vertų dėmesio, originaliau sprendžiančių šiuos klausimus apklausų, EPCC (angl. – European Perceptions of Climate Change) jau esu aptaręs savo rašiniuose apie europietišką klimato kaitos suvokimą ir efektyvesnį visuomenės įsitraukimą. Dabar noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kodėl skaityti toliau…
Šią žiemą vykdytoje VU hidrologijos ir klimatologijos katedros magistrantės visuomenės apklausoje, buvo nustatyta, kad respondentai klimato kaitą mato kaip didžiausią globalią problemą, kurią būtina spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad net jauni respondentai pažymėjo pastebintys klimato pokyčių savo aplinkoje, tampa aišku, kad klimato kaita yra opi problema, vienaip ar kitaip paveikianti gamtą ir žmones. Tad automatiškai kyla klausimas – jeigu problema skaityti toliau…
Nors tuo, kad klimatas keičiasi, abejoja retas, tačiau kartas nuo karto kas nors „autoritetingai“ pareiškia, jog jis žinantis, kad žmogus klimato neveikia, o didžiausią įtaką daro Saulė ir jos skleidžiamos energijos svyravimai. Ir, kad tuoj tuoj Saulė pradės šviesti silpniau ir baigsis ta visa nesąmonė. Beveik niekad nėra nurodomas tokių žinių šaltinis. Šiame mažyčiame straipsnelyje norėčiau aptarti šį klausimą. Be skaityti toliau…
Daugelį kartų kalbėdamas apie klimato kaitą sulaukiau klausimo apie 2 °C globalios oro temperatūros pokyčio ribą ir būtinybę siekti neviršyti jos. Kodėl ši riba mums tokia svarbi ir kodėl būtent ji. Atsakymas yra gana paprastas: 2 °C yra politinis skaičius ir nėra pagrįstas jokiais rimtais moksliniais skaičiavimais, kurie parodytų, jog pasiekus šią ribą įvyks kažkoks katastrofinis lūžis, kuris neįvyktų globaliai skaityti toliau…
Labai dažnai iliustruojant šiltnamio dujų išmetimus yra pateikiamas šis kasmet atnaujinamas Global Carbon Project grafikas. Remiantis juo, po rekordinių anglies dioksido išmetimų pasiektų 2018 ir 2019 metais, tikėtina, jog 2020 metais CO2 emisija sumažės 6,7%. Ko gero taip ir turėtų atrodyti kreivė, jei šalys būtų pradėjusios iš esmės mažinti ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją. Deja, čia COVID-19 padirbėjo už skaityti toliau…